Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį.
Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo.
Tačiau dažniausiai būdingi šie simptomai:
- pykinimas,
- vėmimas,
- dažnas ir gausus viduriavimas,
- pilvo skausmai,
- karščiavimas.
Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu sukėlėjų (toksino) kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės.
Užkratas iš žmogaus organizmo išsiskiria su išmatomis viduriuojant, taip pat su skrandžio turiniu vemiant.
Etiologija
Šias ligas sukelia patogeninės bakterijos ir jų toksinai, virusai, parazitai, pirmuonys.
Dažniausiai sukeliančios žarnyno infekcijas bakterijos yra:
- salmonelės,
- šigelės,
- patogeniniai stafilokokai,
- klostridijos,
- patogeninės žarnyno lazdelės,
- kampilobakterijos,
- jersinijos ir kt.
Tarp virusų, plintančių per maistą ir vandenį, dažniausiai patogeniški yra:
- rotavirusai,
- kalicivirusai,
- Norwalk virusai,
- virusinio hepatito A virusas.
Infekcijos šaltinis
Tokių ligų suktelėjo platintojai yra naminiai ir laukiniai gyvūnai, paukščiai, graužikai ar žmogus.
- Daugelio užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, (pvz., salmonelių, kampilobakterijų, jersinijų) pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūnai, sergantys ar sveiki bakterijų nešiotojai.
- Kitų užkrečiamųjų ligų (šigeliozės, rotavirusinio enterito, kitų virusinių žarnyno infekcijų) sukėlėjų infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis ūmia ar besimptomine ligos forma.
- Maisto toksines infekcijas (botulizmą, stafilokokinę maisto toksinę infekciją) gali sukelti maisto produktuose esančios bakterijos (Clostridium botulinum, Staphylococcus aureus) ir jų toksinai. Šie toksinai gali sukelti ligą, net jei maisto produkte bakterijų neaptinkama.
Kada būtina kreiptis pas gydytoją?
Pasijutus blogai – tiek suaugusiam, tiek vaikui – geriau kreiptis į medikus.
Bet kokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, jeigu yra šie ligos simptomai:
- aukšta kūno temperatūra
- viduriavimas su krauju
- dažnas vėmimas
- dehidracijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas)
- ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.
Kaip patogeniniai mikroorganizmai patenka į maistą?
Mes gyvename aplinkoje, kur gausu įvairių mikroorganizmų. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose.
- Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, trešiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu.
- Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant maistą, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Virtuvėje maistas gali būti užterštas netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliems ir gataviems produktams doroti.
- Vartojimui pagaminti gatavi maisto produktai gali būti užteršti, jei laikomi jie liečiasi su žalia mėsa, ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skystis.
Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, pasidaugina. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms (kambario to, skysta, baltyminė terpė) maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja. Per 12 valandų jų gali būti apie 17 milijonų. Toks skaičius be abejonės gali būti ligos priežastis.
Bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, jei maistas laikomas šaltai. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje “atitirpusios” bakterijos (salmonelės) atgyja ir gali būti ligos priežastis.
Kadangi patogeniniai mikrobai jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, maistas, kuriame gali būti šių mikroorganizmų, nukenksminamas verdant, kepant ir kitaip šiluminiai apdorojamas. Pvz., pakaitinus iki 78℃ kelias sekundes, dauguma bakterijų žūsta.