Kenksmingos cheminės medžiagos, tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Kenksmingų cheminių medžiagų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, pavojingumo (toksiškumo), kenksmingos cheminės medžiagos patekimo į organizmą būdo.
Kenksmingos cheminės medžiagos gali būti mišiniuose ar tirpaluose. Dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai vadinami preparatais.
Kenksmingos medžiagos pavojingumą apibūdina jos koncentracijos ribinės vertės, apsinuodijimo dozė ir kt.
Ribinė vertė (RV)- tai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą.
Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) – tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, kuri, dirbant tokiomis sąlygomis, visą profesinio darbo laikotarpį darbuotojui neturėtų sukelti profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo bei jo palikuonių sveikatai.
Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV)- tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15 min., kuri, ne ilgiau kaip 15 min. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai;
Neviršytina ribinė vertė (NRV)- tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5-10 min., kuri, veikdama darbuotoją, neturi sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai ir kuri nei akimirkai bet kuriuo darbo pamainos metu neturi būti viršyta.
Dažniausiai pasitaikančių kenksmingų medžiagų charakteristika, poveikis žmogui ir pirmoji pagalba apsinuodijus.
| Medžiagos | Savybės | Poveikis žmogaus organizmui, pirmoji pagalba |
| Amoniakas | Bespalvės, aštraus kvapo, 1,7 karto lengvesnės už orą, dujos. Gerai tirpsta vandenyje | Dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Kyla kosulys, dusulys. Veikia centrine, nervų sistemą. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens garų. Gerti šilto pieno su soda. Odą, akis, gleivinę plauti 2% boro rūgšties tirpalu |
| Anglies monoksidas | Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos Jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos | Veikia kraują, sukelia deguonies badą. Skauda galvą, atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, pagreitėja širdies plakimas. Pirmoji pagalba: grynas oras, duoti kvėpuoti deguonies, ramybė |
| Azoto dioksidas | Specifinio kvapo, rudai raudonos spalvos, sunkesnės už orą dujos. Su vandeniu sudaro azoto rūgštį | Veikia odą, akis, kvėpavimo takus. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, galvos skausmai, vėmimas, akių uždegimas, silpnėja kvėpavimas ir širdies veikla. Išėjus iš užterštos vietos, apsinuodijimo požymiai gali išnykti ir vėl pasireikšti po 6—12 vai. Pirmoji pagalba: grynas oras; akis, odą, gleivinę plauti vandeniu ir 2% sodos tirpalu |
| Gyvsidabris | Sidabriškai baltos spalvos metalas. Ore lėtai garuoja. Garai bespalviai ir bekvapiai | Apsinuodijimo požymiai išryškėja gerokai vėliau. Tai galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Apsinuodijus būtina medikų pagalba |
| Chloras | Gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45 karto sunkesnės už orą, dujos. Gerai tirpsta vandenyje | Apsinuodijus kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtine,, akis. Žmogus pradeda dusti. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti, šiltai užkloti. Duoti pakvėpuoti vandens ar alkoholio garų, daryti 0,5 % geriamos sodos inhaliacijas. Plauti odą 2% geriamos sodos tirpalu |
| Metanolis (metilo alkoholis) | Bespalvis, etilo alkoholio kvapo skystis | Veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas. Pirmoji pagalba: išnešti į gryną orą, sukelti vėmimą, akis, odą plauti vandeniu |