ŽAIZDOS

ŽAIZDOS

Žaizda – tai odos, gleivinės arba organų vientisumo pažeidimas. Kiekvienai žaizdai būdingas kraujavimas ir skausmas.

Kodėl žaizdos pavojingos?

1. Per žaizdą į audinius gali patekti infekcija.
2. Nukentėjusysis gali nukraujuoti.
3. Dėl žaizdos gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija.
4. Gali ištikti šokas.
5. Sužeistasis gali mirti ar likti neįgalus.

Žaizdos gali būti pjautinės, kirstinės, durtinės, šautinės, muštinės, kąstinės, plėštinės.

1. Pjautinės žaizdos

Padaromos aštriais pjaunamaisiais daiktais. Žaizdų kraštai lygūs, stipriai kraujuoja, nes aštriu daiktu perpjautos kraujagyslės lieka atviros.

2. Kirstinės žaizdos

Padaromos kertamaisiais įrankiais. Gali būti gilios ir stipriai kraujuoti.

3. Durtinės žaizdos

Padaromos smailais duriamaisiais daiktais. Durtinės žaizdos nedidelės, bet gilios. Jos gali būti labai pavojingos, nes giliai pažeidžiamos stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai. Be to, jos mažiau kraujuoja į išorę ir neišsiplauna, todėl galima infekcija.

4. Šautinės žaizdos

Padaromos šaunamaisiais ginklais. Gali būti viena arba dvi angos: įėjimo ir išėjimo. Įėjimo anga maža, išėjimo – didesnė, plėštais kraštais. Tarp angų – žaizdos kanalas, kuris ne visada būna tiesus. Aplink kanalą esantys audiniai dėl kulkos sutrenkimo vėliau apmiršta. Šautinė žaizda visada pavojinga, nes yra giliai pažeidžiamos stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai, patenka infekcija.

5. Muštinės žaizdos

Padaromos kietais bukais daiktais. Jų kraštai būna nelygūs, suspausti, mažai gyvybingi.

6. Kąstinės žaizdos

Atsiranda įkandus gyvūnams. Žaizdų kraštai būna nelygūs, įvairios formos, priklausančios nuo gyvūnų dantų. Šios žaizdos beveik visada supūliuoja. Įkandus pasiutusiam gyvūnui, galima susirgti pasiutlige.

7. Plėštinės žaizdos

Padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Jos pasitaiko per nelaimingus atsitikimus geležinkeliuose, gatvėse, žemės ūkyje ir kt. Tokių žaizdų kraštai nelygūs, išdraskyti lopais, oda ir audiniai gali būti plačiai atplėšti. Jos pavojingos, nes visada patenka infekcija, blogai gyja.

Pirmji pagalba:

• 
• Jei žaizda kraujuoja negausiai, pirmiausia, prieš ją tvarkant, reikia pačiam nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu ir apsimauti medicinines pirštines.
• 
• Tuomet apnuoginti sužeistą sritį, sustabdyti kraujavimą. Jei įmanoma, nuplauti žaizdą po tekančiu vandeniu arba nealkoholine servetėle, po to žaizdą nusausinti marlės tamponu ir uždengti steriliu tvarsčiu. Galima dezinfekuojančiomis medžiagomis nuplauti žaizdos kraštus. Labai svarbu, kad tokių medžiagų nepatektų į pačią žaizdą.
• 
• Tada steriliu bintu aprišame žaizdą, jei ji pavojinga, gabename sužeistąjį į gydymo įstaigą.
• Jei žaizda gausiai kraujuoja, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami ir spausdami sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą ir skausmą). Jei yra galimybė, pakelkite sužeistą kūno dalį virš širdies lygio. Prilaikykite sužeistą galūnę ranka.
• Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai ar kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu), sutvarstyti ir sužeistąjį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą.
• Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.

Komplikacijos

• Esant didelėms kraujuojančioms žaizdoms, gali išsivystyti šokas, ūmi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos.
• Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių), kyla antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.
• Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys), sutrinka sąnarių funkcijos.
• Jei sutrikusi kraujo apytaka, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis į trofinę negyjančią opą (pasitaiko sergant cukriniu diabetu).

Negalima

į žaizdą pilti jodo, spirito tirpalo, nes, patekę į žaizdą, jie ardo ląsteles ir sukelia stiprius skausmus. Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti. Negalima dėti vatos – jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.

Nedidelio nubrozdinimo arba įdrėskimo sukeltas kraujavimas sustabdytas užgyja per kelias dienas. Specialios medikų pagalbos reikia, jei:

• nenustoja kraujuoti,
• yra įstrigęs svetimkūnis,
• didelė tikimybė, kad pateko infekcija,
• žaizda neužgyja, yra paraudusi, paburkusi (tai reiškia, kad kilo infekcija).