KRAUJAVIMAS
Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas.
Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų simptomas. Jo stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis.
Kodėl kraujavimas pavojingas?
- Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla.
- Gali ištikti šokas.
- Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti.
Kraujavimo rūšys
1. Arterinis kraujavimas
- Kraujas ryškiai raudonas.
- Kraujas trykšta pulsuojančia čiurkšle.
- Kraujas šviesus, nes perneša deguonį.
Tai labai pavojingas kraujavimas, nes jei pažeista stambesnė arterija, žmogus gali mirtinai nukraujuoti per kelias minutes.
2. Veninis kraujavimas
- Kraujas tamsiai raudonas.
- Kraujas teka silpna srove.
Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote venose slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungęs anglies dvideginį.
3. Kapiliarinis kraujavimas
- Negausus kraujavimas, kraujas teka, „rasoja“ iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų).
Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, nes kraujas greitai sukreša, ir kraujavimas per kelias minutes sustoja.
Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.
Išorinis kraujavimas – tai kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią galime užspausti.
Vidinis kraujavimas – tai nematomas kraujavimas į vidines kūno dalis.
Nustatyti vidinį kraujavimą dažniausiai yra sudėtinga.
Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai:
- nerimas,
- silpnumas,
- troškulys,
- drebulys, šaltas prakaitas,
- veido blyškumas,
- dažnas paviršinis kvėpavimas,
- dažnas silpnas pulsas,
- galimybė prarasti sąmonę.
!Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau stabdyti, nes, praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas, o, laiku nesuteikus pagalbos, ištinka mirtis. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau nukentėjusįjį, suteikus tinkamą padėtį, nugabenti į ligoninę.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
- Sustabdyti kraujavimą.
- Vengti šoko arba jį gydyti.
- Vengti infekcijos.
- Organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę.
Veiksmai
- Jei turite, užsimaukite pirštines.
- Nuvilkite drabužį arba nukirpkite, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.
- Kraujuojančią vietą užspauskite tamponu arba rankomis. Galite prašyti, kad nukentėjusysis pats rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.
- Marlės tamponu užspaustą žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
- Padarykite spaudžiamąjį tvarstį iš tvirtai susukto tvarsčio ir paprasto tvarsčio.
- Prireikus naudokite pagalbinius būdus: pakelkite, sulenkite galūnę, spauskite rankomis, uždėkite turniketą.
Kaip uždėti turniketą?
- Turniketas dedamas 5 cm virš žaizdos.
- Jeigu kraujavimo vieta nėra aiški ar nėra laiko apžiūrėti žaizdos dėl nesaugios aplinkos, turniketas dedamas ant galūnės kuo aukščiau, nenuimant drabužių.
- Dedant ant drabužių, būtina patikrinti, ar tarp turniketo ir galūnės nėra nereikalingų daiktų, tokių kaip raktai, telefonas, žiebtuvėlis, kurie gali trukdyti tinkamai užveržti turniketą.
- Uždėjus turniketą, suktuką reikia užveržti iki galo arba taip, kad sustotų kraujavimas ir nebūtų juntamas periferinis pulsas. Veržimo suktuką būtina užtvirtinti tam skirtoje vietoje.
- Nepakankamai užveržus turniketą ir nesustabdžius arterinės kraujotakos, kraujavimas gali suintensyvėti.
- Nepavykus sustabdyti kraujavimo vienu turniketu, uždėti antrąjį turniketą aukščiau pirmojo.
- Uždėjus turniketą, būtina pažymėti uždėjimo laiką: tam skirtoje vietoje ant turniketo arba ant sužeistojo kūno užrašykite raidę T ir uždėjimo laiką.
- Turniketas nenuimamas, kol nesuteikta specializuota medicinos pagalba.