Mikroorganizmai (graik., mikros – mažas)
Tai akimi nematomi, tik pro mikroskopą įžiūrimi, dažniausia vienaląsčiai organizmai. Pvz.: bakterijos, grybeliai, mikroskopiniai pirmuonys.
Virusai ir prionai (Prionai yra baltyminiai infekciniai veiksniai, kurie sukelia mirtinas neurologines ligas) nelaikomi gyvais organizmais, tačiau dažnai priskiriami prie mikroorganizmų.
Mikroorganizmai paplitę beveik visose planetos aplinkose: ore, vandenyje, dirvoje, augaluose ir gyvūnuose.
Dalis jų yra labai svarbūs įvairiuose biocheminiuose procesuose, kai kurie yra patogenai.
Mikroorganizmai – tai gyvos ląstelės, kurios maitinasi, kvėpuoja, dauginasi.
- Patekę į tinkamą aplinką jie ima nepaprastai greitai veistis.
- Tačiau jiems daugintis reikia tam tikrų sąlygų – palankios temperatūros, maisto ir drėgmės.
- Vieniems reikia deguomies (juos vadiname aerobiniais), kiti (anaerobiniai) vystosi visai be deguonies.
Pvz.: pelėsiai dauginasi ten kur yra pakankamai deguonies, o pieno rūgšties bakterijos veisiasi visai be oro
Mikroorganizmų reikšmė
- Biotechnologijoje – duonos gaminių, sūrio, alaus, vyno, fermentų gamyba
- Medicinoje – pagrindiniai ligų kaltininkai
Patogeniškumas tai mikroorganizmų savybė, pasireiškianti potencionaliu sugebėjimu sukelti kliniškai pasireiškiančią infekcinę ligą.
Monopatogeniniai mikroorganizmai sukelia tik vieną ligą vienai rūšiai (pvz.,raupsų mikobakterijos sukelia ligą tik žmonėms).
Polipatogeniški mikroorganizmai gali sukelti ligą ne vienai rūšiai (pvz., sukelia ligą ir žmonėm, ir gyvūnam).
Bakteriniai toksinai – specifinės medžiagos, išskiriamos įvairių rūšių bakterijų, žalojantys šeimininką, ir pasižyminčios skirtingomis ypatybėmis, struktūra, veikimo mechanizmais, sukelia skirtingus pažeidimus ar infekcijas.
Toksinai gali patys sukelti ligą, netgi nesant mikroorganizmų, kurie juos išskyrė.
